Žemėlapis - Kuresarė (Kuressaare linn)

Kuresarė (Kuressaare linn)
Kuresarė  – miestas vakarų Estijoje, Saremos salos pietvakarinėje dalyje, Rygos įlankos pakrantėje. Sarės apskrities ir Saremos valsčiaus centras. Kuresarė yra į labiausiai į vakarus nutolęs Estijos miestas.

Yra XIII a. pilis, apsupta miesto parko, XVII a. barokinė miesto rotušė, XVIII a. bajorų rūmai, Šv. Lauryno bažnyčia, Šv. Nikolajaus cerkvė. 1999 m. atidarytas miesto teatras, yra sanatorijos. Yra nedidelis oro uostas (skrydžiai į Taliną, Piarnu, Ruhnu). Keltų prieplauka Romasarėje, jachtų uostas. Per Muhu salą keliais ir keltais sujungta su žemynu. Plėtojama žvejybos ir žuvies apdirbimo, žemės ūkio pramonė. Vystomas turizmas.

Saremos salą Kalavijuočių ordino magistras Folkvinas iš Naumburgo užkariavo 1227 m., netrukus Kalavijuočių ordinas buvo įjungtas į Vokiečių ordiną. Pirmąkart rašytiniuose šaltiniuose pilis (arx aquilae) minima lotyniškuose tekstuose tarp 1381 ir 1422 m. Arensburgo pilis buvo Ozelio-Vikos vyskupo rezidencija. Ilgainiui prie pilies išaugo gyvenvietė, vadinama Arensburgu. Arensburgas tapo 1228 m. Rygos arkivyskupo įsteigtos Ozelio-Vikos vyskupijos, įėjusios į Livonijos konfederaciją, centru.

Ozelio-Vikos vyskupas nuo 1542 m. Johanas fon Miunchhauzenas (Johann von Münchhausen) atsivertė į liuteronybę. Livonijos karo metu į Livoniją veržiantis Rusijos caro Ivano IV kariuomenei Miunchhauzenas 1559 m. pardavė savo žemes Danijos karaliui Frederikui II ir grįžo į Vokietiją. Frederikas į Kuresarę atsiuntė savo jaunesnįjį brolį princą Magnusą, kur jis kitais metais buvo išrinktas vyskupu. Jo įtakoje Arensburgas 1563 m. gavo miesto teises Rygos pavyzdžiu. 1572 m. vyskupystė buvo sekuliarizuota ir Kuresarė prijungta prie Danijos karalystės.

1645 m., Danijai pralaimėjus Torstensono kare, pagal Briomsebro sutartį perleista Švedijai. 1710 m., per Didįjį Šiaurės karą, Arensburgas buvo sudegintas rusų kareivių. Pagal Nyštato sutartį, 1721 m. miestas atiteko Rusijai. XVIII a. tapo populiaria poilsiaviete. 1887 m. mieste buvo 3509 gyventojai. 1918 m., Estijai tapus nepriklausoma valstybe, oficialiai pavadinta Kuresare.

1952–1988 m. vadinosi Kingisepu (čia gimusio Estijos bolševikų politiko, Viktoro Kingisepo garbei). Sovietų valdžios metais čia pastatytos žuvies perdirbimo ir konservų gamyklos, mėsos ir pieno kombinatai, baldų fabrikas.

Dabar Kuresarė plėtojama kaip kurortinis miestas.

 
Žemėlapis - Kuresarė (Kuressaare linn)
Žemėlapis
OpenStreetMap - Žemėlapis - Kuresarė
OpenStreetMap
Žemėlapis - Kuresarė - Esri.WorldImagery
Esri.WorldImagery
Žemėlapis - Kuresarė - Esri.WorldStreetMap
Esri.WorldStreetMap
Žemėlapis - Kuresarė - OpenStreetMap.Mapnik
OpenStreetMap.Mapnik
Žemėlapis - Kuresarė - OpenStreetMap.HOT
OpenStreetMap.HOT
Žemėlapis - Kuresarė - CartoDB.Positron
CartoDB.Positron
Žemėlapis - Kuresarė - CartoDB.Voyager
CartoDB.Voyager
Žemėlapis - Kuresarė - OpenMapSurfer.Roads
OpenMapSurfer.Roads
Žemėlapis - Kuresarė - Esri.WorldTopoMap
Esri.WorldTopoMap
Žemėlapis - Kuresarė - Stamen.TonerLite
Stamen.TonerLite
Šalis - Estija
Estijos vėliava
Estija, oficialiai Estijos Respublika  – valstybė Šiaurės Europoje (kaip ir kitos Baltijos šalys), viena iš Baltijos šalių. Ribojasi su Latvija (pietuose) bei Rusija (rytuose). Bendras sausumos sienų ilgis – 633 km. Baltijos jūra skalauja Estijos krantus vakaruose, šiaurėje Suomių įlanka, pietvakariuose – Rygos įlanka.

Estija yra ES, NATO, JTO, OECD narė.
Valiuta / Kalba  
ISO Valiuta Simbolis Significant Figures
EUR Euras (Euro) € 2
ISO Kalba
ET Estų kalba (Estonian language)
RU Rusų kalba (Russian language)
Neighbourhood - Šalis  
  •  Latvija 
  •  Rusija